kerštelninkas

kerštélninkas (-nykas), -ė smob. (1) kerštautojas, kerštingas žmogus: Anas toks kerštélnykas buvo Dbk. Kerštelnykas gali paliktas lauke akėčias sugadinti LTR(Kp). Tu kerštelnyke kreivakulše! Lp. Jie buvo žmonės ramūs ir nekerštelninkai Vaižg. Kerštélnykas savo ir kito iškados nelygina Sb.